Transcription
Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. VII-a dalis Roma ir Vatikanas.7. Lietuvos Argonautai, arba 7-ios jūros per 6-ias savaites.VI-a dalis. Roma ir Vatikanas7.1. Ne į temąNuo Ajaccio Korsikoje (Prancūzija) iki Romos (Italija) 174jūrmylės, kurias nuplaukėme per 25 valandas.Aprašyti kelionę trunka nemažiau, nei ją nukeliauti. Jei neilgiau.Pažiūrėkim. Šiandien, kaibaigiau aprašinėti nuotykiusRomoje ir Vatikane, yra 2009metų gruodžio 15 diena. Diena,kai pradėjau aprašinėti Argonautųkelionę, buvo lapkričio 10-a. Tadjau daugiau nei mėnuo, kaip plušuprie kompiuterio tam, kadaprašyčiau mėnesio kelionę:išplaukėme iš Šibeneko (Kroatija)rugpjūčio 15 ir išplaukėme išRomos rugsėjo 15-ą dieną.Bet dažniausiai kelionės aprašymasužima dar daugiau laiko. Tarkime taip buvo sukelione į Turkiją. Ten būriavau 2008 metųrugsėjo mėnesį, o aprašiau kelionę tik 2009metų lapkričio mėnesį (po metų).Kas geriau? Ar sėsti ir viską aprašyti pokelionės, ar padaryti tai truputį palaukus? Ar išviso pamiršti kelionę? Žiūrint ko siekiama.Man yra patogu rašyti ir iš karto, ir palaukus.Italijos vėliava.Bet jokiu būdu ne pamiršti. Geriausia darytiaprašymus iš karto po kelionės. Ir atmintislaisvesnė, ir įspūdžiai ryškesni, ir, pagaliau, kelionę galima laikyti baigta – aprašyme liekavisi prisiminimai, kuriuos lengva atgaminti atsivertus aprašymą.Taigi, kelionės pasibaigia tada, kai jos tampa arba aprašytos, arba kam norspapasakotos.7.2. Roma - OstijaPorto di Turistiko marinos krantinė (Ostija, Roma, Italija).Paruošė: A.Dovydėnas, 2009-12-15.Iš Ajaccio Korsikojeišplaukėme 2009-09-10temstant, t.y. 20:30. Iki RomosItalijoje generaliniu kursu(matuota projektuojantplaukimą) – 174 jūrmylės.Turėjome pagal grafiką būtiRomoje Porto di Turistiko diRoma rugsėjo 11 dieną.Taip ir įvyko. Rugsėjo 11diena 21:45 mes jau buvomeuoste Romoje Ostijoje. Tačiauvietoj planuotų 174 jūrmylių,nuplaukėme 204 jūrmyles per 25valandas. Tad vidutinis greitis –Page 1 of 10
Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. VII-a dalis Roma ir Vatikanas.Ploterio vaizdas – iš Korsikos neplaukiame tiesiai į Romą.8,2 mazgo.Skubinomės išplaukti išKorsikos, nes artėjo priešvėjiniųkursų laikotarpis. Štai prognozėplaukimui: rugsėjo 11 diena0:00 NtE 14 knt; 6:00 NtE 17knt; 12:00 NEtN 19 knt; 18:00NEtN 17 knt; rugsėjo 12 diena0:00 NEtN 17 knt.Turėdami veik šiaurėsrytų vėjo prognozessuplanavome nuo Korsikospietinio krašto judėti bukubeidevindu kiek galima aštriau,vėliau atkrentant ir puslankiu,išnaudojant vėjo pasisukimą įrytus, vienu halsu “išpjauti” Romą.Viskas įvyko pagal planą. Ne bereikalo pradžioje pjovėme šiauriau nuokurso. Vėliau galėjome pasisukti netiesiai į rytus, o bukiau ir pilnesniukursu pasiekti uostą.Išplaukę iš Ajaccio sutemusvos nesusidūrėme su nedideliu laivu,kurio žalias dešinys navigacinisžiburys buvo sugedęs ir nedegė.Laivelis plaukė tiesiai į mus irnenusuko nei per laipsnį. Jo kursąpavyko nustatyti tik balto eigosžiburio ir raudono bortinio žiburiopelengų santykiu, kuris pasirodėįtartinas, nes baltas žiburys buvo viršraudono. Niekuo negalima pasitikėti.O ypač prancūzų jūreiviais (juokaujuPorto di Turistiko di Roma yra Ostijoje. Antikinė Ostija –Senovės Romos jūrų uostas ant Tibro upės kranto, dabar yrasausumoje 3 kilometrų nuo jūros atstumu: Tiek nukrito jūroslygis nuo 7 amžiaus prieš Kristų. Bet globalus atšilimas jįpakels ir, galbūt, vėl bus naudingas Ostijos švyturys, statytassenovės romėnų.Toks yra bangavimas Tibro upės žiotyse.Paruošė: A.Dovydėnas, 2009-12-15.dėl prancūzų, bet gal tame ir yra dalis tiesos).Visas likęs plaukimas buvo labai vykęs.Naktį plaukėme tarp rifų “po priboram” (pagalprietaisus). Kaip filme “Raudonasis spalis”. Laikas,kursas ir. posūkis 10 laipsnių į dešinę. Komandasunavigavo ramiai. Praplaukėme neužkliuvę už rifų.Išrašas iš laivo žurnalo:“Išplaukėme iš Korsikos į atvirą jūrą. Vėjassustiprėjo iki 15-20 mazgų. Sumažinome genują”.Page 2 of 10
Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. VII-a dalis Roma ir Vatikanas.Vaizdas į Porto di Turistiko vartus iš uosto.Tokie ir panašūs įrašai.Naktis praėjo ramiai. Puikiaiišsinavigavome pro Bonifacijų irpabirusias salas tarp Korsikos irLa Maddalenos. Paryčiais jaubuvome Tirėnų jūroje.Truktelėjome šiauriau, o dieną,pasisukus vėjui, atkritome ir sustipriu vėju pasiekėme Romą.Italijos pakrantės šaliaRomos labai tolygiaiseklėjančios. Krantas toli, jūraplati, o gyliai tik 5-6 metrai.Plaukiant į jūrinį uostą,besiribojantį su salų neuždengtadidžiule Tirėnų jūra, darosinejauku matant tokius gylius. Jeibūtų stipriai vėjuota,tai tokiame gylyjeprasidėtų pakrančiųbangų mūšą. Kaipįplaukia laivai peraudrą? Mes visverkiame, kadKlaipėdos uostovartai ir gyliai prie jųmaži ir kad sunkuįplaukti pučiantstipriam vėjui.Grįžtančios bangos,atsispindėjusios nuomolų, susiduria suplūstančiu į krantąTaip atrodo Ostijos pakrantė pučiant stipresniam vėjui – įplaukti į uostą reikia subangavimu ir sukelialūžtančiom bangom, todėl uosto vartai sudvigubinti, padarytas avanportas, turintistikrą vandens kalnųslopinti bangavimą uoste. Akmenys – tai bunos, supiltos išilgai visos pakrantės.pasiutpolkę. Bet prieKlaipėdos vartų yra 12-15 metrų gylis. O čia 5-6 metrai. Neįsivaizduoju ką reikėtų darytiatplaukus į tokį uostą pučiant 7 balų vakarų vėjui.Uosto Porto di Turistiko di Romavartuose gylis 5 metrai, o pačiame uoste 3,5-4metrai. Uosto šaukinys VHF-74 “Porto diRoma”.Prieš uostą tvarkingai kviečiu dispečerį.“Vietų nėra” gaunu netikėtą atsakymą. “Tai kąmums daryti”,- klausiu. “Plaukite įFiumičino”. Tai uostas Tibro upėje. Žiotysnetoli, rytų vėją užstoja krantas ir nėrabangavimo, bet nesu sudėliojęs ploteryje taškų,bei nesu perskaitęs locijos. T.y. nesu pilnaiRomos vėliava.pasiruošęs su atsarginiais uostais. Ir kas galėjoParuošė: A.Dovydėnas, 2009-12-15.Page 3 of 10
Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. VII-a dalis Roma ir Vatikanas.tikėtis, kad toks milžiniškas uostas, kaip Porto di Turistiko di Roma negalės priimti vienosjachtos? Tai pamoka ateičiai: niekada nebūti užtikrintam ir turėti atsarginį planą. Nors, musišgelbėjo kita liaudiška išmintis: “įžūlumas – antra laimė”.Kažkokia jachtabeviltiškai sukinėjasi uostoprieigose. Kitos jachtos išplaukiaiš uosto, bet niekas neįplaukia.Seklu. Tamsu. Et, kiek palaukęnutariame plaukti tiesiai į uostąbe dispečerio leidimo. Ir ką gi jūsmanote, uoste pilna laisvų vietų.Švartuojamės galu į krantinę. Štaijis krantas. Kaip gera vėl ant jopadėti koją.Tuo metu radijo eteryjevyksta pokalbis tarpbesisukinėjančios uosto prieigoseOstijos pakrantėje yra daug iš akmenų supiltų bunų, kurios stabdojachtos ir dispečerio:kranto smėlio eroziją ir neatrodo svetingai. Tuo labiau nepuošia- Porto di Roma, kviečia jachta.vietinių pliažų.- Kalbėkite.- Mes turime problemų suvarikliu. Jis neveikia. Ar galite atsiųsti laivelį ir nuvilkti mus į uostą?- Galime, bet tik uosto ribose.Už uosto vartų mes laivelionesiunčiame.- Tai ką mums daryti?- Įplaukite į uostą su burėmis.- (trumpa tyla, po to nustebęsbalsas) Jūs tikri, kad galimaplaukti į uostą su burėmis?- Taip. (pauzė) Bet mesatsiųsime jums laivelį tik tuoatveju, jei spėsite įplaukti iki23 valandos. Nuo 23 valandosmes baigiame darbą.Pažiūriu į laikrodį –22:35. Italai visiškai atsipūtę.Teko paskui dar ne kartąbendrauti radijo ryšiu.Susidaro toks įspūdis, kad jeijie nori, atsako, o jei nenori –neatsako. Tiesiog tyla eteryje.Kiek pavaikščioję potiltelį (ne pontoninis tiltelis, otikra betoninė krantinė, reiškiaper potvynius ir atoslūgiuslaivas kilnosis krantinėsatžvilgiu, ir taip ir buvo –Romos Koliziejus.medinis jachtos lieptelispastoviai nukrisdavo įvandenį) randame, kad varteliai į krantą nuo tiltelio atsirakina specialiu raktu.Paruošė: A.Dovydėnas, 2009-12-15.Page 4 of 10
Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. VII-a dalis Roma ir Vatikanas.Vėl susisiekiu su dispečeriu radijo ryšiu. Klausiu, ar yra problema mums duoti raktą.Jie klausia, ar čia mes, kuriems jieneleido įplaukti. Taip, čia tie, betmes radome vietą ir reikia tikrakto. Po kiek laiko atplaukiaguminukė ir liepia mumspersišvartuoti. Naujoje vietoje mesjau karaliai. Niekas mūsų neliečianet tris paras, kurias stovėjomeRomoje. Arba, tiksliau pasakius,Ostijoje. Kaina – 55 eurai parai.Rugsėjo 11 diena baigiasiKaraokėje. Penktadieniais italairenkasi padainuoti uoste. Dainuojajie kaip dievai. Ir mažosmergaitės, ir pagyvenę diedai.Mes greitai įsilinksminome irVienas iš Romos priemiesčių.prisijungėme. Hebra tris kartusdainavo tą pačią dainą “Fairytale”. Po to dar “We in the armynow”. Tačiau mūsų dainavimas,palyginus su italų, skambėjo kaiptikrų užgrūdintų karių. Jokių balsų.Jokios klausos. Tik ritmas ir kojųkilnojimas.Sekančią dieną bandėme vėleiti į karaokę. Vėl Fairy-tale. Kokiustris kartus. Kai trečią dieną iš eilėspabandėme užsakyti tą pačią fairytale, mums draugiškai patapšnojo perpečius ir patarė atplaukti po metų, kaiišmoksime dar vieną dainą.Taip linksmai leidome laikąRomos Ostijoje, laukdami – kadaAngelų tiltas prie Angelo rūmų Romoje.įvyks planuotas priėmimas Vatikane.Rugsėjo 14 dieną buvo planuojamas komandų pasikeitimas. Ketvirta komanda turėjokeisti trečiąją. Bet, kol ketvirtoji neatvyko, trečioji deginosi, maudėsi, vyko į Romą,atostogavo. Ši trečioji komandaišbūriavo 11 parų ir nuplaukė 755jūrmyles. Pradėjo Maltoje, plaukė perSardiniją, Korsiką ir baigė Italijoje.Ketvirtoji komanda turėjo plaukti išRomos į Palermo (Sicilija), iš ten į Bari(Italija) ir atgal į Kroatiją.Jau 4 savaites plūduriavauViduržemio jūroje. Jei kam įdomu arman atsibodo, tai turiu pasakyti, kadneatsibodo. Net ir po 6 savaičių darnebuvo atsibodę, nors Kroatijoje jaunorėjosi trumpam grįžti namo.7.3. VatikanasParuošė: A.Dovydėnas, 2009-12-15.Vartai į Vatikano teritoriją iš Šv.Petro aiškės pusės.Page 5 of 10
Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. VII-a dalis Roma ir Vatikanas.2009 rugsėjo 14-a diena. Sėdimeuoste, tik kranto komanda dirba. Nuomarinos iki Romos – gera valanda kelio suautobusu. O su taksi – apie 45 minutes.Atstumas didelis. Kranto komanda sako,kad bus susitikimas Vatikane. Tai vėl sako,kad nebus. Tai, galiausiai, sako kad bus,bet dabar iš karto, t.y. po pusvalandžio, t.y.12:30. Jei norim – atvažiuokim. Bet ikiVatikano 45 minutės kelio su taksi.Lekiam išsižioję, ieškom taksi,pagaliaupavyksta visiems susėsti į trisTie patys vartai, tik iš kitos pusės. Matosi minia Šv.Petrolengvuosius automobilius ir skubinameaikštėje, kurios į vidų neleidžia gvardiečiai.taksistus į Vatikaną. Taksistai neskuba –negalima. Mat yra greičio ribojimai ir didelės baudos. Taip kantriai sėdime automobilyje, kadnet delnai prakaituoja.Pagaliau mes prie Vatikanovartų sumokėję kiekvienam taksistuipo 70 eurų – tiek kainuoja skubėjimasItalijoje. Bet verta. Juk retas kaspatenka į Vatikaną. Yra 12:37.Galiausiai 12:57 patenkame į vieną išsalių Vatikane. Bet. geriau viskas išeilės.Vatikano valstybė yra aptvertaakmenine tvora. Kažkada, seniaiseniai, tai buvo Romos priemiestis.Nors pats Vatikanas lyg ir antkalniuko, bet tai nėra vienas išseptynių kalnų, ant kurių yra pastatytaPagrindinis Vatikano pastatas (už Šv.Petro Bazilikos).Roma.Einame pro vienus iš Vatikano vartų. Tenai sargyba – Liuksemburgo gvardiečiai –jauni vaikinai, atvažiuojantys čia kaip į šauktinių tarnybą dvejiems metams. Ši tradicija labaisena. Pats Vatikanas neturi kariuomenės. Tik tokią gvardiečių apsaugą.Kai dabar žvalgausi į Vatikaną per programą Google Earth, matau keistą dalyką. VisaŠvento Petro aikštė, o ir Šv.Petro Bazilika, nužymėtapadarytomis nuotraukomis. Iriš tiesų, nuotraukų su aikštės irBazilikos vaizdais yra begalė.Tačiau, pažiūrėjus į teritorijąuž Bazilikos – jokiųnuotraukų. Radau tik vienąatsitiktinę nuotrauką, kuriąkažkas padarė nuo Bazilikoskupolo. Visa kita – tik aikštė.Pasirodo, į patiesVatikano teritoriją patenka tikvienetai. O ir jiems, matyt,daryti nuotraukas nėra pirmosbūtinybės reikalas. Taip irŠiame pastate, neva, apsiperka vatikaniečiai.skendi Vatikanas tokiojeParuošė: A.Dovydėnas, 2009-12-15.Page 6 of 10
Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. VII-a dalis Roma ir Vatikanas.nedidelėje paslaptyje, kad niekas neįsivaizduoja, kaip viskas tenai atrodo.Vatikanas yra Popiežiaus rezidencija ir yra šiaurės rytų Romos dalyje ant nedidelėskalvos šalia Tibro upės. Taimažiausia pasauliovalstybė, tiek plotu, tiekgyventojų kiekiu. Taip taip,yra Vatikano pilietybė.Tačiau ją turi tik apie 350žmonių. Yra ir Vatikanopasas. Tik pinigai – eurai.Yra ir Vatikanoparduotuvės, kuriose galiapsipirkti piliečiai.Dirbantys, o tokiųateinančių kasdien yra apie1800 žmonių, apsipirktiVatikane neturi teisės.Turiu omenyje apsipirktiMatoma Šv.Petro Bazilikos pusė (iš Šv.Petro aikštės pusės).produktų Vatikanokainomis ir t.t.Senovėje ant Vatikanokalvos (mons Vaticanus) buvoimperatoriaus Nerono cirko sodai.Dabar iš jų likęs tik Heliopolioobeliskas, stovintis Šv. Petroaikštėje. Valdant šiamimperatoriui, cirko teritorijojebuvo nukryžiuotas apaštalas Petras(žemyn galva) ir netoliesepalaidotas. Pirmąją baziliką šiojeaikštėje 324 m. pastatė pirmasiskrikščioniškasis Romosimperatorius Konstantinas. Į jąbuvo pernešti 66 m. e. m. Neronocirke kankinio mirtimi mirusioNematoma Švento Petro Bazilikos pusė (iš Vatikano pusės).apaštalo Petro palaikai.Tačiau XV a. senojibazilika jau buvo pradėjusi griūti, todėl popiežius Mikalojus V pradėjo jos rekonstrukciją.Darbai užsitęsė, ir popiežius Julijus II sumanė senąją baziliką visiškai nugriauti, o jos vietojepastatyti naują didžiulę šventovę, kad ji būtų didesnė už visas žinomas stabmeldžiųšventyklas. Į Romą buvosukviesti žymiausi Italijosarchitektai parengė savoprojektus. 1506 m. geriausiubuvo pripažintas DonatoBramantės iš Milanoprojektas. Iki mirties 1514 m.jam pasisekė pastatą pastatytitik iki arkų. Jo darbą tęsėRafaelis, šiek tiek pakeitęsprojektą. Bazilikos planasŠv.Petro Bazilika, įėjimas rytuose, o šventorius vakaruose (priešingai,nei kitose katalikiškose bažnyčiose). Bazilika iš viršaus primena kryžių.įgavo lotyniško kryžiaus, suParuošė: A.Dovydėnas, 2009-12-15.Page 7 of 10
Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. VII-a dalis Roma ir Vatikanas.viena ilgesne dalimi, formą. Statybątęsė Baltazaras Peručis, vėliauAntonijus de Sangalas, o 1546 m. jaivadovauti pradėjo MikelandželasBuonarotis.Mikelandželas grįžo prievarianto su centriniu kupolu, o nuoaikštės, rytinėje bazilikos pusėje, jissuprojektavo pagrindinio įėjimokolonadą, tokią kaip ir antikinėsešventovėse, kur pagrindinis įėjimasbūdavo iš rytų, o ne iš vakarų. Be to,jeigu bazilika būtų pastatyta pagalkrikščioniškuosius kanonus, altoriumiį rytus, piligrimams būtų tekę lipti įVatikano kalną, po to leistis žemyn.Dabar jie, persikėlę per Tibro upę,Įėjimas į Šv.Petro kapą iš arčiau. Reta nuotrauka, nes tendraudžiama fotografuoti.Vatikane su valstybės valdytoju kardinolu Giovani Lajola.yra panašaus lygio kaip irRomoje.Vatikanenaudojami eurai suVatikano simbolika. Šalistaip pat turi savo bankąIstituto per le Opere diReligione. Šis bankas turibankomatus suinstrukcijomis lotynųkalba (tokie yra benevieninteliai pasaulyje).Švento PetroBazilika, o Bazilikospavadinimas bažnyčiaisuteikiamas Popiežiausnurodymu už išskirtinįParuošė: A.Dovydėnas, 2009-12-15.patenka į aikštę sukolonada, kurioje ir stovibazilika.Unikali Vatikanoekonomika – tai iš visopasaulio katalikųpervedamos lėšos, taippat pašto ženklų, monetų,turistinių suvenyrųpardavimas, pinigai užbilietus į muziejus beileidinių pardavimas. Aširgi parėmiau Vatikanoekonomiką įsigijęskryžiuką Šv.Petrobazilikos parduotuvėlėje.Vidutinis pagalbiniųdarbininkų užmokestisNuotrauka atminčiai iš susitikimo Vatikane.Page 8 of 10
Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. VII-a dalis Roma ir Vatikanas.bažnyčios vaidmenį katalikų religijoje, taipopiežiaus rezidencija iki gyvos galvos.Ir ne tik iki gyvos galvos. Bazilikosrūsyje palaidoti visi popiežiai. Mačiau PauliausII-ojo kapą. Prie jo sustojome rimtiesvalandėlei. Mačiau ir kitus sarkofagus. Viskasyra po Bazilikos grindimis.Ekskursija po Baziliką – nuostabu.Tačiau trumpa ekskursija po Vatikaną –neužmirštama. Taip, mums pasisekė būtipakviestiems ir trumpai pabendrauti suVatikano valstybės valdytoju kardinoluGiovani Lajola. Kaip jis pats pasakė, Popiežiuspriima tik valstybių vadovus, tad visus likusiuspriima kardinolas Lajola.Vatikane mus lydėjo Lietuvosambasadorius prie švento sosto VytautasAlišauskas. Jis ten jaučiasi kaip savas. Ir mumslabai padėjo, nes be jo nebūtume žinoję kureiti, ką daryti.Kardinolas Giovani Lajola buvo labaipaprastas. Jis net užsidėjo jam padovanotąmūsų žygio kepuraitę. Jam buvo didelisŠv.Petro bazilika iš Vatikano pusės.malonumas, kad mes trumpai papasakojomeapie save. O mums liko labai šiltas prisiminimas apie šį žmogų.Po vizito pas kardinolą,Vytautas Ališauskas aprodėŠv.Petro Baziliką. Po to darpasisukinėjome aikštėje priešBaziliką, padarėme kelis pirkiniusgreta esančiose suvenyrųparduotuvėse ir atvažiavo Lietuvosambasados mašina. Pasidalinome įdvi grupes. Vieni grįžo į uostą, omus kelis nuvežė į ambasadą,kurioje susitikome su ambasadosdarbuotojais ir ambasadoriumi PetruZapolsku.Lietuvos ambasada RomojeVisi paveikslai bazilikoje yra padaryti iš mozaikos. Aliejiniainuomoja nedidelę dalį namo. Dėloriginalai yra saugomi Vatikano muziejuje.turėtos buržuaziniais metaisnekilnojamojo turto nuosavybės ambasada visdar kovoja su Rusija (arba buvusia SSSR),aneksavusia turėtą Lietuvos pastatą ambasadai.Ačiū ambasadoriui, kad po ilgos dienosjis davė automobilį mus parvežti į mariną, nesjau vos kojos belaikė. Važiuodami dar kartąnusistebėjome dideliu atstumu nuo Romos ikijūros. Tiesa, bevažiuojant keliu virš mūsųpraskrido keli lėktuvai ir tiesiai virš keliopaleido Italijos vėliavos spalvų dūmų juostas.Akmuo Šv.Petro aikštės grindinyje prie- Pas jus čia kasdien lėktuvai tokiasHeliopolio obelisko pranašavo stiprų pietų vėją.Paruošė: A.Dovydėnas, 2009-12-15.Page 9 of 10
Kelionė jachta aplink Viduržemio jūrą 2009.08.15-09.26. VII-a dalis Roma ir Vatikanas.-juostas danguje piešia,- paklausėme.Ne. Jums labai pasisekė tai pamatyti, nes ir mes matome retai.6.4. Porto di Turistiko di RomaVėjų prognozė 2009 metų rugsėjo 16-ai dienai 3:00 UTC. Mėlynairaudonas plėmas – lietus.Grįžome į uostąstipriai po pietų. Susirinkoketvirtoje komanda ir trečiojikomanda paliko laivą.Prasidėjo rūpesčiai: maistas,patalynė ir t.t. Tiesa, turkasAtila nemelavo. Jispaskambino italei Rosi ir, kaisutikau ją marinoje, stipriainustebau. Tikėjausi pamatytimoterį – arklį. Tokiamaždaug buvo josspecializacija: skalbiniai,laivų remontas. O įsusitikimą atėjo itališkagražuolė. Tiesa, nemanekenė, nes nebuvovisiškai liesa. Tačiau sveikobrunetės grožio, o raudonioskruostuose jai pavydėtų neviena lietuvaitė.Dėl boilerio remontosutarti neišėjo – nerado mūsųboilerio tipo specialisto. Tačiau patalynę išskalbė be priekaištų.Visi rūpesčiai suvėlino planuotą išplaukimą rugsėjo 14 dieną. Besiruošiant atėjo irrugsėjo 15-a diena.Rugsėjo 15-os dienos rytą nusikroviau orų prognozes. Jos nežadėjo nieko gero. ViršTirėnų jūros kaupėsi “lietaus debesys” – judėjo du greiti ciklonai vienas paskui kitą. Tačiaureikėjo skubėti į Palermo – rugsėjo 17 dieną turėjo įvykti susitikimas su Palermo prezidentu(ten toks yra kiekvienoje iš trijų Sicilijos sričių) ir miesto meru. O atstumas generaliniu kursu– 225 jūrmylės (bet nuplaukėme 265 jm).Išplaukėme rugsėjo 15-ą dieną 11:30. Kai atplaukėme į Palermo rugsėjo 17 dieną14:10, vietiniai merijoje pasakė, kad nesitikėjo, jog atplauksime per tokią audrą.Rugsėjo 16 dieną paryčiais, t.y. 3:00 turėjome patekti į 7 balų priešinį vėją. Paskuiturėjo rimti, o prie Sicilijos krantų rugsėjo 16 dieną 21:00 turėjo praeiti dar vienas “šlapias”frontas, po kurio vėjo prognozė sakė, kad atsisuks šiaurinės vėjų kryptys ir nuneš mus tiesiai įPalermo. Taip ir buvo.VII dalies pabaiga. VIII dalis – Palermo Sicilija.Paruošė: A.Dovydėnas, 2009-12-15.Page 10 of 10
atsiųsime jums laivelį tik tuo atveju, jei spėsite įplaukti iki 23 valandos. Nuo 23 valandos mes baigiame darbą. Pažiūriu į laikrodį - 22:35. Italai visiškai atsipūtę. Teko paskui dar ne kartą bendrauti radijo ryšiu. Susidaro toks įspūdis, kad jei jie nori, atsako, o jei nenori - neatsako. Tiesiog tyla eteryje. Kiek .
