Transcription
LIGONIŲ KASOS:2006-ųjų APŽVALGAVilnius2007
REIKŠMINGI NE TIK SUKAKTIMIS,BET IR TEIGIAMAIS POSLINKIAISAlgis SasnauskasValstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriusPraėjusieji 2006-ieji metai mums daug kuo buvo neeiliniai: pirmiausia tai buvo didžiulį vaidmenį suvaidinusio irtebevaidinančio Sveikatos draudimo įstatymo priėmimodešimtmečio ir ligonių kasų atkūrimo bei veiklos Lietuvojepenkioliktieji metai. Suprantama, ligonių kasų darbuotojams, medikams, taip pat, tikimės, ir pacientams, jie buvosvarbūs bei reikšmingi ir savo turiniu, tai yra, darbais ir teigiamais poslinkiais sveikatos apsaugos baruose.2006 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos ir išlaidos beveik penktadaliu (18,1 proc.)pranoko planuotus rodiklius – vietoj 2 mlrd. 885 mln. litųbiudžetas ūgtelėjo iki 3 mlrd. 407 mln. litų, gauta beveik167 mln. litų viršplaninių pajamų. Tai leido subalansuotiišlaidas su pajamomis bei teritorinių ligonių kasų sutartiniais įsipareigojimais, suformuoti pakankamas PSDF biudžeto rezervo lėšas, 16,8 proc. sumažinti bendrą kreditorinį įsiskolinimą, grąžinti bankui2002 m. paimtą 72 mln. litų paskolą bei padengti būtinas metines 2003 m. paimtos 95 mln. litų paskolos lėšas bei palūkanas.Praėjusių metų PSDF biudžeto vykdymas patvirtina, kad racionaliai bei efektyviai administruojant ir panaudojant PSDF biudžeto lėšas įmanoma užtikrinti pacientų bei gydymo įstaigų svarbiausiųjų sveikatos priežiūros poreikių tenkinimą. Svarbiausia, kad 2006 m. daugiau lėšų teko praktiškaivisoms sveikatos priežiūros sritims.Sveikatos draudimo įstatyme privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms numatoma skirti iki 2 proc. metinio PSDF biudžeto lėšų. 2006 m. šiai reikmei išleista tik 0,8procento visų PSDF biudžeto pajamų, nors lėšų teko skirti Valstybinės ligonių kasos veikloje įdiegiantkokybės vadybos sistemą. Beje, 2006 metais Valstybinė ligonių kasa iš esmės baigė kokybės vadybossistemos diegimo darbus, ir neseniai mums buvo įteiktas kokybės vadybos sistemos įvertinimo pažymėjimas – tarptautinis ISO 9001:2000 standarto atitikties sertifikatas.Įgyvendinant LR Vyriausybės vykdomą darbo užmokesčio didinimo politiką nuo 2006 m. sausio1 d. buvo skirta 334,5 mln. Lt 2005 metų darbo užmokesčio lygiui išlaikyti, o nuo 2006-ųjų gegužėsdarbo užmokesčiui toliau didinti buvo skirta 210 mln. litų. Valstybinei ligonių kasai padidinus gydymopaslaugų bazines kainas, šiomis lėšomis visų dirbančiųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigose vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2005 metais, padidėjo 31,6 procento, gydytojų – 35,3 procento, oslaugytojų – 32,9 procento. 2006-ųjų pabaigoje gydytojų vidutinis darbo užmokestis siekė 2,5 tūkst.litų, slaugytojų – beveik 1,5 tūkst. litųPastaraisiais metais ir sveikatos apsaugos sistemos organizatoriai, ir medikai, ir mes, ligonių kasųdarbuotojai, dedame nemažai pastangų užbėgti sunkioms ligoms už akių, kad žmonės kuo ilgiauišvengtų kankinančių skausmų ir sunkaus gydymo. Tam plėtojamos, ir gana sėkmingai, prevencinėsprogramos. Apskritai pernai iš PSDF biudžeto buvo finansuojamos keturiolika sveikatos programų,joms iš viso buvo skirta 173,6 mln. litų.Ieškoti geresnių būdų įgyvendinti savo funkcijas, tobulinti bendradarbiavimą su gausybe partnerių turime, galima sakyti, kasdien. Praėjusiais metais Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdžiuose buvo „palaiminta“ ir vėliau sveikatos apsaugos ministro įsakymais bei mūsų darbo užduotimis tapo dar keletas labai svarbių naujovių. Ypač reikšminga įsigaliojusi nauja asmens sveikatospriežiūros įstaigų paslaugų apmokėjimo tvarka. Tos tvarkos taikymas įgalina šias įstaigas pasirinktipacientui ir joms pačioms geriausiai tinkančias paslaugų teikimo formas, skatinti ekonomiškai efektyviausias iš jų, atsisakyti paslaugų teikimo ribojimo (vadinamųjų kvotų) bei stacionarinių paslaugųsuskirstymo į grupes, stacionarines paslaugas apmokėti vadovaujantis teikimo bendraisiais ir specialiaisiais reikalavimais, dienos chirurgijos bei priėmimo ir skubios pagalbos paslaugas apmokėti vienodomis kainomis nepriklausomai nuo jų teikimo vietos bei numatyti gydymo įstaigos lėšų rezervąlankstesniam prioritetinių paslaugų apmokėjimui. Visa tai leidžia jau šiemet suteikti geru dešimtadaliu tokių paslaugų daugiau nei 2006-aisiais.2
Tad šioje išsamioje ligonių kasų metų veiklos apžvalgoje, kurią visuomenei, specialistams, part neriams pateikiame jau treti metai, yra daugybė faktų, skaičių bei analizės. Šiemet joje – ir Lietuvospacientų organizacijų atstovų tarybos vadovės žodis.Ligonių kasų sutartiniai partneriai 2006-aisiais buvo 87 ligoninės, 16 slaugos ligoninių 14 greitosios pagalbos stočių, apie 440 šeimos gydytojų kabinetų, pirminės sveikatos priežiūros centrų ir klinikų,kitų ambulatorines medicinos paslaugas teikiančių įstaigų (tarp jų – 244 privačios), daugiau kaip 1400vaistinių. Šiemet jų dar padaugėjo. Mūsų partneriai, suprantama, yra ir daugelis pacientų organizacijų,į kurių balsą mes įsiklausome ir siekiame glaudesnio bendradarbiavimo, taip pat savivaldybės ir darnemažai institucijų. Taigi ir medikų, ir mūsų darbų, pastangų vertintojai yra, galima sakyti, visi Lietuvosžmonės, taip pat ir užsienio piliečiai, kuriems Lietuvoje prireikia medicinos pagalbos.kelias į sąžiningą ir rentabiliąsveikatos priežiūros sistemąVida AugustinienėLietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkėPagrindinis Lietuvos pacientų organizacijų atstovųtarybos (LPOAT) tikslas yra atstovauti pacientams, ginti pilietines, socialines ir ekonomines jų teises, laisvę ir orumą,įgyvendinti visapusiško pacientų dalyvavimo visuomenėsgyvenime principą remiantis Europos Socialinės Chartijosbei Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos irLietuvos Respublikos teisės aktais bei visuotinai pripažintomis moralės normomis. LPOAT buvo įregistruota 2002m. spalio 28 d., tuo metu ji jungė 13 įvairiomis sunkiomisligomis sergantiesiems atstovaujančių organizacijų.Mūsų taryba, bendradarbiaudama su visuomeninėmis ir valstybinėmis institucijomis, padeda spręsti pacientų aprūpinimo medikamentais, gydymo, psichologines irsocialinės adaptacijos problemas. LPOAT dalyvauja kuriant ir vykdant socialines programas pagalsergančių žmonių poreikius, interesus ir galimybes, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui,Vyriausybei, taip pat kitoms valstybės ir savivaldos institucijoms rengiant ir priimant teisės aktus, tiesiogiai susijusius su sergančių žmonių interesais, palaiko ryšius su tarptautinėmis bei kitų šalių giminingomis organizacijomis.2005 m. gegužės 9 d. LPOAT priimta Tarptautinio pacientų organizacijų aljanso nare, neseniaipakviesta tapti Europos pacientų forumo nare. Dabar LPOAT vienija jau 21 organizaciją. Per 17 tūkst.LPOAT narių šiuo metu atstovauja sergantiesiems – beveik milijonui žmonių, varginamų sunkių ligų.Todėl dažniau beldžiamės ir į valdžios institucijų duris ir sulaukiame supratimo. Dabar LPOAT turi tris LRSeimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinius ekspertus, po vieną LR sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narį, du Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narius ir Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005–2010 m. programos koordinavimo tarybos narį. Dažnai esame kviečiami dalyvauti įvairių darbo grupių veikloje, pavyzdžiui, parengtiVaistų kompensavimo strategijai, Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtros koncepcijai,taip pat Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui ir kt.Prieš pusketvirtų metų Valstybinės ligonių kasos vadovai pakvietė LPOAT atstovus į pirmąjį susitikimą, kuriame buvo aptarti aktualiausi sergantiems žmonėms ir jų organizacijoms klausimai, gautadaug išsamios informacijos apie VLK darbą. Tokie susitikimai vyksta kasmet, užsimezgęs bendradarbiavimas, manau, labai svarbus ne tik mums, bet ir ligonių kasoms.Nors sveikatos apsaugai kasmet skiriama vis daugiau lėšų, tačiau gana daug pacientų yra nepatenkinti jiems teikiamų paslaugų kokybe. Bene opiausios iš tų mūsų sveikatos apsaugą kamuojančiųproblemų yra didelės priemokos už vaistus, tai, kad medikamentus ligoninėse neretai tenka pirktipatiems, dėl ilgų eilių negalima laiku patekti pas specialistus, reabilitacinis gydymas prieinamas toligražu ne visiems lėtinių ligų kankinamiems žmonėms.3
Laipsniškai didinami atlyginimai medikams, tačiau trūksta jų dėmesio pacientui. Taip, matyt, yrair todėl, kad stokojama specialistų, kurių per dideli darbo krūviai, labai trumpas vizito laikas, tenka pildyti daug dokumentų, nes techninė pažanga dar nepasiekia daugelio gydytojų kabinetų. Valstybinėsgydymo įstaigos viešai neinformuoja gyventojų apie iš PSDF biudžeto skiriamas lėšas jų gydymui irreabilitacijai, apie galimybę gauti papildomai oficialiai apmokamas paslaugas.Gerai, kad daugėja prevencinių sveikatos programų ir kasmet joms skiriamų lėšų, tačiau akivaizdžių rezultatų dar nematome, nes ir visuomenė apie jas per mažai informuojama. O svarbiausia –trūksta programas vykdančiųjų atsakomybės bei griežtos kontrolės, kaip institucijos naudoja skiriamas lėšas, kaip organizuoja šį darbą. Taigi šiuose baruose laukia daugybė darbų. Todėl ir pacientųorganizacijos daug tikisi ir siekia kuo glaudesnio bendradarbiavimo su gydymo įstaigomis, medikais,jų organizacijomis ir ypač – su ligonių kasomis.Norėdami įgyvendinti pagrindinį visų sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių žmonių siekį, kadpacientas laiku gautų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir galėtų gyventi visavertį turiningągyvenimą, privalome visi susitelkę dirbti lygiavertės partnerystės pagrindu. Malonu, jog Valstybinės ligonių kasos vadovybė, visas jos kolektyvas ir orientuojasi į tokią lygiavertę partnerystę. Juk į pacientąorientuota sveikatos politika – tai kelias į sąžiningą ir rentabilią sveikatos priežiūros sistemą.4
Gausesnis biudžetas – didesnės galimybės2006 m. ir toliau nuosekliai buvo didinamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos,o kartu – ir medikų atlyginimai, kur kas daugiau lėšų teko vaistams bei medicinos pagalbospriemonėms kompensuoti, daugiau kaip trečdaliu padidėjo sveikatos programų finansavimas, buvo tęsiamas sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas. Tai, kad sveikatos priežiūros sektoriuje pavyko daug nuveikti, lėmė ir gerokai padidėjęs PSDF biudžetas: 2006 m.,palyginti su 2005 m., jis išaugo daugiau kaip puse milijardo litų, t. y. 22,21 procento, ir viršijo3 milijardus. Prisiminkime 1997-uosius, kai tik įsigaliojo Sveikatos draudimo įstatymas, – tuomet PSDF biudžetas tesiekė 1,31 mlrd. litų. Didesnis biudžetas, kai kartu ieškoma efektyvesnių ir skaidresnių lėšų administravimo būdų, atveria ir didesnes galimybes tenkinti gyventojųsveikatos priežiūros poreikius.Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto formavimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos 2006 m. sudarė 3 407 136tūkst. litų.PSDF biudžetas 2006 m. gavo 521 963 tūkst. Lt viršplaninių pajamų, iš jų 355 121 tūkst. Ltsudarė lėšų likutis metų pradžioje.Didžiausią PSDF biudžeto pajamų dalį – 45,8 proc. – sudarė įmonių, įstaigų bei organizacijų irfizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčioįstatyme, atskaitymai iš gyventojų pajamų mokesčio. Šios įmokos sudarė 1 561 595 tūkst. litų,t. y. 5 proc. daugiau nei planuota.Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai sudarė 24,8 proc. PSDF biudžeto pajamų – 844 669 tūkst. Lt (t. y. buvo gautos visos planuotos pajamos). Valstybės biudžetas į PSDF biudžetą perveda asignavimus:– už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;– papildomus valstybės biudžeto asignavimus.Įmonių, įstaigų bei organizacijų ir fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, privalomojo sveikatos draudimo įmokos (3 proc. darbo užmokesčio dydžio) sudarė 17,7 proc. PSDFbiudžeto pajamų – 604 946 tūkst. litų.Kitos PSDF biudžeto pajamos sudarė 395 926 tūkst. Lt (10 proc. visų PSDF biudžeto pajamų), iš jų:– ūkininkų ir kitų asmeninio ūkio naudotojų privalomojo sveikatos draudimo įmokos už saveir pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, sudarė 3 046 tūkst. litų;– asmenų, kurie moka už save 10 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarė 1 159 tūkst. litų;– institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos sudarė 9 628 tūkst. litų;– savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos sudarė 3 416 tūkst. litų (daugiausia taiRusijos Federacijos kariškių pensininkų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, sveikatos draudimoįmokos, kurias skiria Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyrius);– išieškotos lėšos už žalą, padarytą PSDF biudžetui, sudarė 3 556 tūkst. litų.5
6
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidųstruktūra PSDF biudžeto išlaidos 2006 m. siekė 3 090 509 tūkst. litų (be kasos apyvartos lėšų irrezervo).PSDF biudžeto išlaidas sudaro: išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, medicinineireabilitacijai ir sanatoriniam gydymui apmokėti, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėmskompensuoti, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir kitų centralizuotaiapmokamų vaistų ir medicinos priemonių išlaidoms kompensuoti, taip pat išlaidos ortopedijostechninėms priemonėms kompensuoti, sveikatos programoms finansuoti, privalomąjį sveikatosdraudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos, kasos apyvartos lėšos, PSDF biudžeto rezervas.Didžiausią PSDF biudžeto išlaidų dalį – 68,1 proc. – sudarė išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti: 2006 m. tam buvo išleista 2 106 115 tūkst. litų.Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti buvo skirta 547 170 tūkst. Lt(7,9 proc. daugiau nei planuota). Šios išlaidos sudarė 17,7 proc. visų 2006 m. biudžeto išlaidų.Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui kompensuoti buvo skirta 107 469 tūkst. Lt,tai yra 11,9 proc. daugiau nei 2005 metais.Išlaidos galūnėms, sąnariams ir organams protezuoti, protezams įsigyti ir kitoms centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos priemonių išlaidoms kompensuoti sudarė 83 560 tūkst.litų, t. y. 15,7 proc. daugiau nei 2005 metais.Ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti buvo skirta 27 691 tūkst. litų.Sveikatos programoms finansuoti skirta 145 370 tūkst. litų – 64,5 proc. daugiau nei 2005 metais.Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos sudarė 28 584 tūkst. litų,t. y. tik 0,8 proc. PSDF biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymas tam numato iki 2 proc.).Į PSDF biudžeto rezervą pervestos viršplaninės kasos apyvartos lėšos sudarė 225 858 tūkst.Lt, be to, liko 70 679 tūkst. litų nepanaudotų 2005 m. rezervo lėšų.Išlaidos sveikatos programoms finansuoti2006 m. iš PSDF biudžeto sveikatos programoms finansuoti išleista 145 370 tūkst. litų.Didžiausią dalį sudarė išlaidos Paslaugų restruktūrizavimo programai – 32 829 tūkst. Lt, t. y.22,6 proc. visų programoms tenkančių išlaidų. Nedaug atsilieka Nacionalinė kraujo programa,kuriai panaudota 30 976 tūkst. Lt, arba 21 proc. išlaidų programoms vykdyti.Iš PSDF biudžeto taip pat buvo finansuojamos:– Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir finansavimo programa (išleista 9 230 tūkst. litų);– Žmogaus organų ir audinių transplantacijos paprastųjų išlaidų finansavimo programa (išleista 25 354 tūkst. litų);– Medicinos paslaugų sergantiesiems priklausomybės ligomis prieinamumo bei gerinimoprograma (1 401 tūkst. litų);– Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialioji programa (1 552 tūkst. litų);– Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo programa (6 173 tūkst. litų);– Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa (1 663 tūkst. litų);– Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa (1 960 tūkst. Lt);– Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa ( 2 021 tūkst. litų);– Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijospriemonių finansavimo programa (748 tūkst. litų);– Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa (4 353 tūkst. litų);– Europos Tarybos Reglamentų įgyvendinimo programa (6 735 tūkst. litų);– Nacionalinė imunoprofilaktikos programa (20 374 tūkst. Lt).7
2006-ieji: pradedamas antrasis restruktūrizavimo etapasNuo 2001 m. iš PSDF biudžeto skiriamos lėšos Paslaugų restruktūrizavimo programai.Tais metais buvo pradėti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo parengiamieji darbai, nustatytos restruktūrizavimo kryptys, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimokriterijai. 2003-iaisiais Vyriausybė patvirtino Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategiją, kuri turi būti įgyvendinta dviem etapais: pirmasis apėmė 2003–2005 m., antrasis numatytas 2006–2008 metams.Pirmojo restruktūrizavimo etapo rezultatai rodo, kad pagrindiniai sveikatos priežiūros veiklosefektyvumo rodikliai pagerėjo: padaugėjo apsilankymų pas pirminės sveikatos priežiūros gydytojus, sumažėjo hospitalizacijos rodiklis (nuo 23,2 iki 20,2 ligonio 100 gyventojų), sumažėjo vienopaciento gydymo ligoninėje trukmė (nuo 10 iki 8 dienų), padidėjo lovos užimtumas, pagerėjolovos apyvarta.Veiksmingesnė tapo sveikatos priežiūros paslaugų struktūra: penktadaliu, t. y. maždaug 5tūkstančiais, sumažinta lovų bendrojo pobūdžio ir specializuotose ligoninėse, stacionarinių paslaugų sumažėjo 8 proc., ambulatorinių paslaugų padaugėjo 6 proc., o slaugos paslaugų – 15 proc.,įsteigta 600 dienos stacionaro vietų. Reorganizavus sveikatos priežiūros įstaigų tinklą Lietuvoje22 ligoninėmis sumažėjo stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų.8
Per pirmąjį restruktūrizavimo etapą buvo sutaupyta 154 mln. Lt, kurie buvo panaudoti sveikatospriežiūros paslaugų prieinamumui ir kokybei, medikų darbo sąlygoms gerinti.2006-ųjų birželį buvo patvirtinta jau antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimoetapo strategija. Šiuo etapu numatoma toliau gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, tęsti gydymo įstaigų tinklo restruktūrizavimą, optimaliau naudoti žmonių, finansinius ir materialinius išteklius.Vieni svarbiausių šio etapo uždavinių – siekti, kad iki 2008 metų pabaigos ne mažiau kaip 60proc. pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teiktų privačiai dirbantys šeimos gydytojai, sudaręsutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kad plačiai paplitusios ligos būtų gydomos arčiau gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o naujausios technologijos koncentruojamosuniversitetų ligoninėse, plėtoti slaugą ir ilgalaikį palaikomąjį gydymą, daugiau slaugos paslaugųteikiant pacientų namuose ir steigiant slaugos dienos stacionarus, gerinti medicininės reabilitacijos paslaugų kokybę, reorganizuoti greitosios medicinos pagalbos sistemą ir kt.Palyginti su 2001 m., Paslaugų restruktūrizavimo programos finansavimas gerokai išaugo:2001 ir 2002 metais jai buvo skirta po 3,6 mln. Lt, 2003 m. – 7,2 mln. Lt, 2004 m. – 11,8 mln. Lt,2005 m. – 24,6 mln. Lt, o 2006 m. – net 47,5 mln. litų. Nors gydymo įstaigų pertvarkoms buvo skiriama nemažai, ne visos lėšos buvo panaudotos – iki metų pabaigos išleista 32,8 mln. litų, t. y. 69proc. lėšų. Iki metų pabaigos nepanaudotos lėšos (14,7 mln. Lt) buvo pervestos į PSDF biudžetorezervą ir tiems patiems reikalams skirtos 2007 metais.2006 m. Paslaugų restruktūrizavimo programos lėšų buvo skirta 56 sveikatos priežiūros įstaigoms: Vilniaus TLK aptarnaujamos zonos – 17 gydymo įstaigų, Kauno TLK – 9, Klaipėdos TLK – 10,Šiaulių TLK – 9 ir Panevėžio TLK – 11 gydymo įstaigų. Vilniaus TLK aptarnaujamos zonos gydymoįstaigoms buvo skirta daugiausia lėšų – 17,7 mln. Lt (panaudota 64,9 proc. lėšų ), 11,3 mln. Lt –Kauno TLK aptarnaujamos zonos gydymo įstaigoms (panaudota 83,8 proc.), Panevėžio TLK – 8,3mln. Lt (panaudota 75,7 proc.), Klaipėdos TLK – 6,2 mln. Lt (panaudota 33,4 proc.), Šiaulių TLK –4,0 mln. Lt (panaudota 86,3 proc.). Pagal šiuos duomenis matyti, kad geriausiai skirtas lėšas panaudojo Šiaulių TLK veiklos zonos gydymo įstaigos.9
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLĖTOJIMOTENDENCIJOS IR SUNKUMAISuprantama, jog tinkamą sveikatos apsaugos sistemos finansavimą lemia ne tik didesnisbiudžetas, bet ir racionalus, gyvenimo realybės suformuotais prioritetais paremtas ir skaidrus lėšų administravimas. Siekiant tolygiai finansuoti Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrą,2006 m. atsižvelgta ne tik į atskirų regionų gyventojų skaičių, įvertintos ne tik stacionarinių,bet ir ambulatorinių paslaugų, suteiktų skirtingo amžiaus bei lyties gyventojams, išlaidos.Statistikos duomenimis, gyventojų Lietuvoje vis mažėja: 2006 m. pradžioje mūsų šalyjebuvo 3 mln. 403,3 tūkst. gyventojų, metų pabaigoje – 20 tūkst. mažiau. Taip pat keičiasi gyventojų sudėtis pagal amžių – mažėja vaikų, daugėja senyvo amžiaus žmonių, kuriems reikiadaugiau sveikatos priežiūros paslaugų.Pacientų srautų analizė parodė, kad dauguma pacientų gydosi savo gyvenamojoje vietoje: apie 86 proc. gyventojų stacionarinės paslaugos suteikiamos juos aptarnaujančios TLKveiklos zonos ligoninėse (likusioji dalis gydosi kitų TLK veiklos zonų ligoninėse), o ambulatorines paslaugas savo aptarnaujamos TLK veiklos zonos pirminės sveikatos priežiūros įstaigose gauna net 95 proc. gyventojų. Tad tolygus lėšų paskirstymas užtikrina vienodai prieinamąmedicinos pagalbą visiems šalies žmonėms, kuriame regione jie begyventų.2006–aisiais įvyko svarbūs pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo pokyčiai – pereinama prie mišraus apmokėjimo modelio. Tobulinant pirminiolygio paslaugų apmokėjimo tvarką buvo mokama ne tik už prisirašiusių pacientų skaičių, betir papildomai – už suteiktas skatinamąsias paslaugas (buvo plečiamas ir jų sąrašas) bei gerusdarbo rezultatus. Buvo įdiegtos naujos gydytojų specialistų ambulatorinių konsultacijų, kuriųmetu atliekami sudėtingi tyrimai, paslaugos. Taip skatinama daugiau paslaugų teikti ambulatoriškai, mažinti hospitalizaciją.Toliau buvo tobulinamas stacionarinių paslaugų apmokėjimas – diferencijuotai mokamauž paslaugas atsižvelgiant į ligos sunkumą, į galimybę tiksliai prognozuoti ligos atvejų skaičių bei į taikomas medicinos technologijas.2006 m. ligoninių sektoriaus struktūriniai pokyčiai sietini su pažangių veiklos formų (dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo ir trumpalaikio gydymo paslaugų bei ambulatorinėmis sąlygomis teikiamų paslaugų) diegimu ir plėtra. Taip pat buvo įdiegtos naujos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir nustatytos jų bazinės kainos.2006 m. buvo parengta naujoji asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka. Jos taikymas leidžia ASPĮ pačiai pasirinkti geriausiai pacientui ir įstaigai tinkančią paslaugos teikimo formą, skatinti ekonomiškai efektyvių paslaugų teikimo formas, atsisakyti paslaugų teikimo ribojimo (vadinamųjų „kvotų“), atsisakyti stacionarinių paslaugų suskirstymoį grupes, vienodas paslaugas apmokėti vienodomis kainomis nepriklausomai nuo jų teikimovietos bei numatyti įstaigos lėšų rezervą lankstesniam prioritetinių paslaugų apmokėjimui.Didžiausia biudžeto dalis2006 metais asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti buvo skirta 2 mlrd.106,1 mln. Lt (26,4 proc. daugiau nei 2005 m.) PSDF biudžeto lėšų. Pirminei sveikatos priežiūrai tais metais teko:– pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms – daugiau nei 410 mln. Lt (27 proc. daugiau lėšų nei 2005 m.), iš jų daugiau nei 16,4 mln. Lt – skatinamosioms paslaugoms apmokėti.– greitosios medicinos pagalbos paslaugoms – 101,6 mln. Lt (22,2 proc. daugiau nei 2005 m.);– slaugai ir palaikomajam gydymui – 74,3 mln. Lt (30,5 proc. daugiau nei 2004 m.). 10Ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms – specializuotomsambulatorinėms konsultacijoms, skubiosios pagalbos paslaugoms (teikiamoms priėmimo irskubiosios pagalbos skyriuose), dienos stacionaro, papildomai apmokamoms paslaugoms,žmogaus genetikos paslaugoms ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms, atliekamoms ambulatorinėmis sąlygomis, – 2006 m. buvo skirta 316,6 mln. Lt (37,2 proc. daugiau nei 2005 m.).
Stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms – specializuotoms stacionarinėmspaslaugoms, brangiesiems tyrimams bei procedūroms, teikiamoms stacionaro sąlygomis, –2006 m. buvo skirta 1 mlrd. 203,5 mln. Lt (26 proc. daugiau nei 2005 m.).Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūraPirminė sveikatos priežiūra laikoma prioritetine: Lietuvos sveikatos programoje deklaruojama, kad ne mažiau kaip 80 proc. visų sveikatos problemų turėtų spręsti ši sveikatospriežiūros grandis. Jai efektyviai veikiant, remiant jos plėtrą kaimo vietovėse, stiprinantšeimos gydytojų instituciją, skatinant šeimos gydytojų motyvaciją plėtoti profilaktikos,sveikatos mokymo ir ugdymo veiklą taupomos ir PSDF biudžeto lėšos.Tad dabar akcentuotinos šios trys pagrindinės pirminės sveikatos priežiūros plėtros sritys:šeimos gydytojo institucijos plėtojimas, decentralizacija (prieinamumas) ir privačios iniciatyvosskatinimas. Tobulinant minėtų paslaugų apmokėjimo sistemą siekiama sukurti svertus, skatinančius teikti daugiau ir įvairių paslaugų, gerinti jų kokybę, plėtoti prevencinę veiklą, taip patypatingą dėmesį skirti kaimo gyventojų medicininiam aptarnavimui.Pabrėžtina, kad kasmet daugėja pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp jų privačių įstaigų (nepriklausomų rangovų), vyksta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros(PAASP) decentralizacija, šios paslaugos tampa labiau prieinamos gyventojams. Na, o palyginę pirminės asmens sveikatos priežiūros (PASP) įstaigų skaičių 2001–2006 m. galime įvertinti pirminėssveikatos priežiūros decentralizacijos mastą: 1,4 karto pagausėjo gydymo įstaigų, iš jų privačių (nepriklausomų rangovų) – 2,5 karto. Viešųjų PASP įstaigų skaičius 2006 m. šiek tiek sumažėjo.PASP įstaigos 2001–2006 metais2001 m. gruodis2002 m. gruodis2003 m. gruodis2004 m. gruodis2005 m. gruodis2006 m. gruodisiš viso283306322370383398PASP įstaigų 10812417219721111
Kalbant apie PASP plėtrą, pirmiausia reikėtų akcentuoti gerokai sustiprėjusią šeimos gydytojo instituciją. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja šeimos gydytojų ir atitinkamai mažėja komandomis dirbančių gydytojų: štai 1998 m. dirbo 230 šeimos gydytojai, o 2006-ųjų gruodį – net 1837 šeimos gydytojai.Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarka reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinktiarčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pir minės asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Be kita ko, pasirinkus artimiausios gydymo įstai gos gydy toją bei slaugytoją,jiems lengviau ir greičiau atvykti į paciento namus.Remiantis VLK duomenimis, matyti, kad šeimos gydytojų aptarnaujamų gyventojų kasmet daugėja.Štai 2002 m. pabaigoje šeimos gydytojai aptarnavo 47,5 proc., 2003 m. pabaigoje – 57,6 proc., 2004 m.pabaigoje – 66 proc., 2005 m. pabaigoje – 69 proc., o 2006 m. – 71 proc. šalies gyventojų, prisiregistravusių prie PASP įstaigų. 2006-aisiais prie šeimos gydytojų buvo prisirašę maždaug 2,5 mln. gyventojų.12
Apsilankymai pas PAASP gydytojus 2002–2006 m.Rodikliai2002 m.2003 m.2004 m.2005 m.2006 m.PAASP įstaigų aptarnaujamų (prisirašiusių)gyventojų vidutinis metinis skaičius, tūkst.34523472346734703470iš jų: šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų aptarnaujamų (prisirašiusių) gyventojų vidutinis metinis skaičius, tūkst.14601837214523222472Apsilankymai pas PAASP gydytojus, tūkst.1270213414136731387514387iš jų: pas šeimos (bendrosios praktikos)gydytojus, tūkst.42975492661874347666Apsilankymų pas PAASP gydytojus skaičius vienam gyventojui3,73,93,944,1iš jų: apsilankymų pas šeimos (bendrosiospraktikos) gydytojus skaičius vienamgyventojui2,93,03,13,23,1Siekiant gerinti PAASP paslaugų prieinamumą ir kokybę, atsižvelgus į šeimos gydytojo aptarnaujamų gyventojų iki 18 metų skaičių dar 2005–aisiais buvo nustatyti 4 apylinkių tipai. Didžiausias normatyvas – 1550 gyventojų – taikomas IV tipo apylinkėms, kurių gyventojų iki 18 metų skaičius yra mažiausias(mažiau kaip 20 proc.). Gydymo įstaigų administracija įpareigota užtikrinti optimalų šeimos gydytojųdarbo krūvį, o kartu ir gerą paslaugų prieinamumą gyventojams. Jei įstaigoje pristinga specialistų, sudarydama sutartį su TLK ji turi deleguoti dalį pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kitoms gydymo įstaigoms. Gyventojų, aptarnautų viršijant normatyvą, sveikatos priežiūros metinė bazinė kaina nuo 2005m. nebemažinama.Siekiant, kad daugelis sveikatos problemų būtų išspręsta ambulatorijų lygmenyje ir kadaktyviai šį darbą atliekantys subjektai būtų skatinami finansiškai, 2006 metais buvo papildytaspirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą reglamentuojantissveikatos apsaugos ministro įsakymas, t. y. buvo patikslintas mokėjimas pagal 7 amžiaus grupes (už vaikų ir vyresnių žmonių sveikatos priežiūrą mokama daugiau, nes šios amžiaus grupėsatstovams reikia daugiau gydytojų dėmesio) ir įvestas mokėjimas už gerus darbo rezultatus,numatytas priedas už gerus darborezultatus teikiant pirminės psichikos sveikatos paslaugas.Tobulinant pirminio lygio paslaugų apmokėjimo tvarką ne tikmokama už prisirašiusių prie gydymo įstaigos pacientų skaičių, bet irtoliau papildomai mokama už suteiktas skatinamąsias paslaugas, plečiamas jų sąrašas. Tad 2006-aisiaisbuvo mokama ne tik už ankstyvąjąpiktybinių navikų diagnostiką, betir už bandinio protrombino aktyvumui nustatyti paėmimą ir įvertinimą,protrombino aktyvumo (INR) nustatymą, fiziologinio nėštumo priežiūrą,vaikų iki 1 metų sveikatos priežiūrą,neįgaliųjų sveikatos priežiūrą, moksleivių paruošimą mokyklai, slaugospersonalo procedūras namuose, glikolizinto hemoglobino nustatymopaslaugą. 2006 m. į skatinamųjų paslaugų sąrašą buvo įtrauktas nėščiųjųkraujo grupės ir rezus RH (D) priklausomybės faktoriaus bei Rh antikūnųnustatymas, taip pat nėščiųj
mas PSDF biudžeto rezervo lėšas, 16,8 proc. sumažinti bendrą kreditorinį įsiskolinimą, grąžinti bankui 2002 m. paimtą 72 mln. litų paskolą bei padengti būtinas metines 2003 m. paimtos 95 mln. litų pa-skolos lėšas bei palūkanas. Praėjusių metų PSDF biudžeto vykdymas patvirtina, kad racionaliai bei efektyviai administruo-
